- Lyg dar nebūtume išlaipioję pakankamai kalnų, štai dar vienas – maždaug 10 minučių lipimo, ir turime kerintį saulėlydį tiesiai iš bambukinės terasos.
- O kavamedžiai auga visur, kur tik einame. Aplink skraido kolibriai. Sodybos šeimininkas mums parodys, kaipgi ta kava pasiekia Europą.
- Šie vairuotojai tiek patyrę, jog jiems šalmų nereikia, o vaikelis, įsispraudęs tarp vairuotojo ir keleivio, yra tikrai ne problema.
- Pavyzdžiui, sveikas veganiškas maistas yra suprantamas kaip keptos bulvytės.
- Gerai žinodama Kolumbijos supratimą apie švarą ir gamtos apsaugą, kiek bijojau išvysti krioklius.
- Šie žmonės nepramogauja, iš kaimelio turbūt niekada ir neišvažiuoja, bet jiems ir čia labai linksma – net vištos kieme šoka nuo tokios trankios muzikos.
- Ir tikrai nesvarbu, kad neturėsite karšto dušo, ar kad jūsų batai dienos pabaigoje bus apskretę purvu. Jūs net negalvosite apie tai.
Po beveik dviejų mėnesių, praleistų Kolumbijoje studijuojant ispanų kalbą bei pažįstant tai, kas čia geriausia, norime dar daugiau, tad judame giliau į mažiau turistų išvaikščiotas vietoves. Keliaudama aš visuomet ieškau grynumo. Grynumo žmonėse, gamtoje, kultūroje. Ši vieta turėtų būti kaip tik tai.
Minka (isp. Minca) yra mažytis miestelis, o netgi turbūt reikėtų sakyti – kaimelis, turintis vos 800 gyventojų ir esantis šiaurinėje šalies dalyje, Magdalenos provincijoje, besiribojantis su vienu gražiausių Pietų Amerikoje Taironos nacionaliniu parku. Tai nėra tipinis turistų rojus, tai vieta, kur plėtojamas ekoturizmas ir auga ekologiškas maistas. Ar tikrai visa tai įmanoma Kolumbijoje, ir kodėl reikėtų ten vykti?
Gryno oro oazė dulkėtame šiaurės regione
Aš nesu užkietėjusi gamtos sergėtoja, nors galbūt ateityje ir norėčiau tokia tapti. Nesu veganė, netgi ne vegetarė, tačiau dievinu kokybiškai paruoštą augalinį maistą. Neinu į mitingus, skirtus atkreipti visuomenės dėmesį į vežliukų populiaciją, bet labai stipriai palaikau žmones, kurie tai daro vedami logiškų priežasčių ir sprendimų. Mano kelionės kompanijonas yra toks pat – mes mylime gamtą ir gyvūnus, bet nesame liguisti šiuo požiūriu. Visgi, nepaisant to, ekoturizmas mums visuomet yra puikus pasirinkimas – mes mylime miestus, bet nuolatinis mašinų burzgimas po kiek laiko tiesiog priverčia dairytis kažkur ten, kur daugiau žalumos. Tad po dulkėtosios Bogotos pasukame čia.
Kolumbiečiai dievina miestą Santa Marta, iš kurio čia ir vykstame. Jie teigia, jog turėtume bent 3 naktis praleisti Santa Martoje, o tik paskui vykti į Minką. Kaip ir visuomet, taip ir dabar mūsų požiūriai su vietiniais sunkiai sutapo – praleidę vieną dieną jaukiame, tačiau pilname prostitučių, gatvės prekeivių iš Venesuelos ir žinoma, kokaino, mieste, tvankiu autobusiuku pajudėjome Minkos link. Bildėjome geras 15-ka minučių, kol galų gale pasukome į siaurą spiralinį keliuką. Kilome aukštyn, aplinka darėsi vis gyvesnė, ir mums tai vis labiau patiko. Tikėtis per daug nereikia – žinojome, jog čia nebus tropinių gyvūnų, mėlynos jūros ir pinakoladų. Ši vieta yra tiems, kas supranta, kaip gera kvėpuoti žaluma ir atsiskirti nuo miesto. Taip, net ir keliaujant tai yra svarbu.
Nori vienos gražiausių nakvynių? Įkopk į ją.
Miestelis nėra prigrūstas atvykėlių, tačiau vietiniai jais nesistebi, o rasti nakvynę irgi nėra sunku. Galima pasirinkti iš keliolikos įvairių variantų – super ekologiškų, kur nebus karšto vandens ir interneto, bet ryte girdėsite tūkstančius paukščių balsų bei kalnų upeliuko čiurlenimą, arba labiau priimtinų šių dienų žmogui. Gerai, pasakysiu atvirai – kokybiško interneto negausite nė viename iš jų, karšto vandens taip pat. Tačiau patikėkite, jūs to nepasigesite. Tropinis klimatas nereikalauja karšto dušo kasdien, o internetą galėsite ,,pagauti”, jei labai reikės.
Mes nusprendėme apsistoti pačioje aukščiausioje ir, mūsų manymu, įdomiausioje vietoje – Casa Loma. Lyg dar nebūtume išlaipioję pakankamai kalnų, štai dar vienas – maždaug 10 minučių lipimo, ir turime kerintį saulėlydį tiesiai iš bambukinės terasos.
Šią vietą aš labai rekomenduoju – pradedant skaniu (tikrai!) vegetarišku maistu (jie jums pagamins pusryčius, pietus ir vakarienę), unikalia aplinka, natūraliomis dekoracijomis, nuostabia bendra terasa ir komfortabiliais ekologiškais kambariukais, baigiant tikru bendravimu, mielais naminiais gyvūnėliais, sūpuoklėmis ir vakaro dainomis. Na ir vaizdu. Juk dėl to ir reikia lipti.
Išsigryninimas. Organiška kava ir kakava
Šiose kalvelėse auga nuostabi organiška kava ir kakava. Jos ragauti čia galite kiek tik panorėsite, tik nedarykite to per daug – aukščiausios kokybės kava (kurios Jums čia pasiūlys) yra gana stipri, o cukrus kakavoje irgi nepriduos per daug sveikatos (tačiau priduos energijos einant į žygius). Taigi pirmąją dieną mes susipažįstame su kava. Lipame siauru, tačiau stačiu takučiu iki kavos augintojų sodybos. Karšta, tačiau gaivu. Aukštis – apie 1000 metrų, pats idealiausias klimatas kavamedžiams. O kavamedžiai auga visur, kur tik einame. Aplink skraido kolibriai. Sodybos šeimininkas mums parodys, kaipgi ta kava pasiekia Europą.
Mieli kavos mėgėjai, mes esame laimingi žmonės, nes tikrai geriame aukščiausios kokybės kavą. Vietiniai gyventojai šios kavos beveik nevartoja, jie nemoka jos skrudinti ir neturi kokybiškų aparatų gėrimui paruošti. Todėl daugumoje Pietų Amerikos šalių kavos arba nerasite, arba rasite pasilla – taip ispaniškai vadinama pigi, šlykštaus skonio ir pačios prasčiausios kokybės kava. Galite rasti ir geros kavos, tačiau apie visa tai greitai parašysime atskirą straipsnį. Luktelkite šiek tiek .
Ekologiškas transportas
Minkoje galite aplankyti dvi organiškos kavos plantacijas, kraftinio alaus daryklėlę, tris labai gražius krioklius, ir dar keletą gamtinių atrakcijų. Jei mėgstate anksti keltis, privalote keliauti į paukščių stebėjimo žygį. Bet kuris hostelis Jums duos žemėlapį, kuriame esančius objektus lengvai rasite kopdami kalnų takeliais arba pasisamdę mototaxi (motociklas – taksi).
Mototaxi rasti lengva, o tiksliau nereikia nei ieškoti – vietiniai savomis kojomis mažai tevaikšto, todėl kiekvienas pravažiuojantis tau iš už nugaros sušuks: ,,Moto? Moto?”. Jei nenorite eiti ar lipti į kalną, jis jus nuveš bet kur, o kaina svyruos nuo 4 iki 7 eurų (taip, tai yra neišpasakytai brangu palyginus su Kolumbijos kainomis, bet patikėkite, jūs čia atvykote ne motociklu važinėti, tad atsisakykite, nebent turite rimtų sveikatos problemų ir negalite ilgai vaikščioti).
Vaikščiojimas, lipimas kalneliais ir leidimasis žemyn yra nuostabi pramoga. Praeiname kavos plantacijas, galime pačiupinėti kavos žiedus (ar žinote, kad vienas žiedelis ant krūmo ,,gyvena” tik 3-4 dienas?). Einame per mažytes bambukų giraites, susipažįstame su vietiniais spalvingais paukščiais ir didžialapiais tropiniais augalais. Tik retkarčiais visą tą ramybę sudrumsčia 1990-aisiais pagamintas motociklas, keliantis dvi patukusias vietines moteris ir dviejų metukų mergaitę viršun. Na tik negalvokite apie žmonių skaičių, ar, neduokdie, šalmus 🙂 Šie vairuotojai tiek patyrę, jog jiems šalmų nereikia, o vaikelis, įsispraudęs tarp vairuotojo ir keleivio, yra tikrai ne problema.
Veganiškas maistas ir nė vienos parduotuvės
Miestelyje yra keletas restoranų, siūlančių daug veganiškų ir vegetariškų patiekalų. Toks ekoturizmo bruožas. Kodėl gi ne, man patinka. Išbandėme kelis, bet, deja, neitin apsidžiaugėme. Visgi, suvokimas apie sveiką maistą čia dar turi nueiti ilgą kelią. Pavyzdžiui, sveikas veganiškas maistas yra suprantamas kaip keptos bulvytės. Tai ar ne veganiškas? Juk nėra mėsos! Na taip, mėsos tai nėra, bet juk visa sveikos mitybos plant-based idėja yra visiškai kitokia. Nepaisant to, mums labai patiko maistas Casa Lomoje. Tokį galėčiau valgyti kasdien. Ir valgiau.
Šiek tiek pamelavau sakydama, jog nėra parduotuvių – yra, gal net trys. Ir jei sugebėsite į jas įžengti neužsikimšę pirštais ausų, jūs būsite vertas medalio. Vietiniai gyventojai dievina muziką. Žinoma, vietinę muziką. Ir klauso jie jos labai garsiai. Čia taip visoje Kolumbijoje. Jei keliausite, turėsite prie to priprasti. Nors mes nepripratome. Taigi, ar galima parduotuvėje nusipirkti maisto? Ir taip, ir ne. Kelios pradžiūvusios paprikos, trys papuvę melionai, vienas juodos spalvos avokadas. Visa kita – kruopos, pagrinde ryžiai ir kukurūzai. Ir daug saldumynų. Tad ši ekoturizmo dalis nenudžiugino.
Kriokliai ir kitos atrakcijos
Aišku, kad mums patinka kriokliai. Nes mes jų neturime. O jei dar džiunglės aplinkui? Antroji diena buvo tiesiog fantastiška. Kopėme aukštėliau, sutikome daugiau vaikščiotojų, kurie nerėmė mototaxi verslo, kvėpavome žaluma ir džiaugėmės saule.
Apskritai žavu, jog Pietų Amerikos šalys plėtoja ekoturizmą. Gerai žinodama Kolumbijos supratimą apie švarą ir gamtos apsaugą, kiek bijojau išvysti krioklius. Tačiau, nepaisant ledinio vandens, plaukioti juose yra tikra atgaiva, o jei nemėgstate plaukioti, tai vien jau kopimas iki jų yra be galo malonus. Tyriausias vanduo, trykštantis iš kalnų, daugybė paukščių ir žydras dangus. Praeina vienas kitas asiliukas, nešantis platanų kekes.
Grįždami praeiname žmonių namus ir matome tikrą gyvenimą. Šie žmonės nepramogauja, iš kaimelio turbūt niekada ir neišvažiuoja, bet jiems ir čia labai linksma – net vištos kieme šoka nuo tokios trankios muzikos.
Jei nebijote aukščio, arba jei bijote, bet norite pabandyti kažką linksmo, turėtumėte nueiti Casa Elemento – ten galite tiesiog pachillinti ir pasigrožėti apylinkėmis.
Ar verta?
Pirmą dieną vietiniai mus įspėjo, jog vaikščiojimas čia yra nelengvas, ,,kalnai” statūs (palyginti su Lietuva, čia tikrų tikriausi kalnai, bet iš tiesų tai tik kalvos), todėl geriau naudotis mototaksi paslaugomis. Tačiau mums ,,ėjosi” žymiai greičiau, nei, anot tų žmonių, turėtų, tad moto taip ir neprireikė. Europiečiai sakė, jog važiavimas nėra saugus, nes kartą per dieną lyja, o kelias yra neasfaltuotas, na ir, kaip jau minėjau, jokių saugumo reikalavimų čia apskritai nėra. Todėl ši vieta yra tiems, kurie mėgsta vaikščioti, nebijo gamtos takų ir myli natūralumą. Pamirškite apie bet kokį transportą. Na, nebent turite tik kelias dienas… mes čia praleidome keturias naktis.
Ar verta? Be jokių abejonių, taip! Ši aplinka yra labai tyra ir dar nenuniokota žmogaus. Jei mėgstate kavą, tai jūsų kelionės tikslas. Vietinių gyventojų supratimas apie ekologiją dar nėra stipriai išvystytas, bet jie stengiasi, ir aš manau, jog jiems visai neblogai sekasi. Čia nerasite iščiustytų gatvelių ar viešbučių, bet kiekvieną dieną praleisite mylinčios ir saugančios gamtos apsupty. Ir tikrai nesvarbu, kad neturėsite karšto dušo, ar kad jūsų batai dienos pabaigoje bus apskretę purvu. Jūs net negalvosite apie tai.
Kodėl ten vykti?
- Jei keliaujate po Kolumbijos Ramiojo vandenyno pakrantę, tai puiki vieta atsigaivinti – čia ne taip karšta, daugiau žalumos ir tyro oro. Čia yra ideali vieta poilsiui, net jei ir neisite į žygius.
- Čia auga fantastiška kava.
- Jei jums patinka lengvi žygiai gamtoje, čia atrasite save.
- Jei norite geriau pažinti Pietų Amerikos kaimo vietoves.
- Peru ir Bolivija turi panašių vietų, tačiau čia yra daug švariau, o infrastruktūra geriau išvystyta.
Svarbu:
- Saulės kremas čia bus jūsų draugas, kaip ir daugumoje Pietų Amerikos vietovių.
- Būtina turėti grynųjų pinigų. Minkoje yra vienas bankomatas, tačiau išsigryninti pinigų ten gali būti sudėtinga. Už viešbučius (išskyrus Casa Loma, tačiau yra pridedamas 10% antkainis) atsiskaityti galima tik grynaisiais.
- Įsigykite priemonę nuo uodų. Europietiški purškalai Pietų Amerikoje nepadės – turėkitę vietinės gamybos produktą.
- Dieną kalnuose karšta, tačiau vakare gerokai atvėsta. Turėkite atitinkamus drabužius žygiams bei maudynėms. Lietpaltis taip pat pravers.
- Minka yra labai saugus miestelis, kuriame galite drąsiai vaikščioti net sutemus. Tačiau būkite atsargūs Santa Martoje.
- Jei yra reikiamybė, maisto produktų (užkandžių, specifinių produktų) geriau nusipirkti prieš atvykstant.
Detalės
Aukštis: 600 – 1000 metrų virš jūros lygio.
Kuriam laikui apsistoti? 3-4 dienos.
Kur apsistoti? Mes rekomenduojame Casa Loma, tačiau miestelyje yra daugiau ekologiškų ir gražių hostelių. Čia taip pat yra kempingas. Viešbučių čia nėra.
Biudžetas: žemas – vidutinis.
Saugumo lygis: labai saugu.
Kaip nuvykti? Artimiausias miestas yra Santa Marta. Beveik kas 30 minučių iš ten važiuoja autobusiukai (colectivo). Kitas variantas – taksi.
Ką dar galima nuveikti? Minca yra miestelis, iš kurio galite keliauti į Ciudad Perdida (Prarastasis miestas), taip pat įkopti į Cerro Kennedy viršūnę (3100 m.)
Kur toliau? Vienas dažniausių maršrutų yra Taironos nacionalinio parko lankymas. Iš centro galite keliauti bet kuriuo autobusu iki ,,La bomba” (artimiausia degalinė). Perėjus gatvę reikės pasigauti autobusą į ,,Palomino”. Kitas variantas – grįžti į Santa Martą.
