Mūsų pasaulis nėra nė trupučio tiek gražus, koks jis yra nekeliavusiųjų vaizduotėje.
Mūsų protėviai prisijaukino vilkus, ir šie tapo jų draugais bei pagalbininkais. Po kiek laiko, jie taip pat prisijaukino kates, kurios šiandien šildo daugelio mūsų namus ir emocijas.
Šios dvi gyvūnų rūšys, kadaise buvusios laukinės ir už save atsakingos, šiandienos pasaulyje pačios išgyventi nebegali. Vis tik, būdamos pakankamai savarankiškos, katės purvinuose ir pavojinguose miestuose geba susirasti maisto bei apsisaugoti nuo pavojų, o Jų vidutinė gyvenimo trukmė ,,laisvėje” siekia apie 2 metus.
Šunys, būdami ne tik be galo socialūs, yra ir vieni iš aukščiausią intelektą turinčių gyvūnų. Šuns domestikacija nuėjo taip toli, jog dauguma veislių yra absoliučiai priklausomos nuo tos domestikacijos pradininko.
Šunys ir katės nebėra vien tik gyvūnai su laukiniais instinktais kaip, pavyzdžiui, tigrai, vilkai ar hienos. Šunys ir katės yra pilnai domestikuoti gyvūnai, turintys ypač glaudų psichologinį ryšį su žmogumi. Jų instinktai per tūkstantmečius silpnėjo ir prisitaikė prie gyvenimo sąlygų, kurias aplink Juos sukūrė žmogus. Jie kartu su mumis džiaugiasi, liūdi, mąsto, klausia, kuria, mokosi, kovoja, gimsta ir miršta. Mes gyvename su Jais, o Jie gyvena su mumis. Ir Jie nebeturi jokių fizinių galimybių gyventi miškuose, uolose ir laukuose. Todėl, kad Jie buvo domestikuoti, prijaukinti mūsų.
Mes pasiėmėme Juos į savo gyvenimą ir sukūrėme pasaulį, kuriame ne visiems Jiems yra vietos. Mes neužtektinai rūpinamės Jų ateitimi, neužtektinai galvojame apie veisimo pasekmes, neužtektinai rūpinamės, kad Jie negyventų tarp šiukšlių ir nevalkatautų.
Keliaudami po pasaulį, mes nekartą jautėmės kalti dėl Jų. Dėl Jų gyvenimo kokybės, dėl Jų skausmo, dėl Jų silpnumo ir stiprybės tuo pačiu metu. Šios nuotraukos yra tų, kuriuos mes sutikome, ir kurie mums kalbėjo apie žmogaus neatsakomybę. Jie tebuvo praeiviai.
Jei ir Tu sutikai Jų ir norėtum parodyti, kiek Jų daug, mes su mielu noru pasidalinsime ir Tavo nuotrauka.