- Savo pastangų siekiant neprisidėti prie minėtų pokyčių atsisakyti taip pat nereikia, bet suprasti, jog jos nesugrąžins sniego iki kelių, reikia.
- Šiandien mes žiūrime į trečią didžiausią gėlo vandens rezervą pasaulyje. Sunku valdyti emocijų prieštaringumą – jos tarsi plėšomos sukasi galvoje.
- Turbūt kiekvienas čia atėjęs susiduria su kaltės jausmu.
- Ten tolyje, kiek begali įžvelgti akys, niekas niekada nevaikščiojo, tai ledo šalis, kuri kasnakt miršta, ir kasryt atgimsta iš naujo.
- Ledynai nėra natūraliai balti, kaip kad paprastas ledo gabalas. Ledynai yra dangaus mėlynumo.
- Man užteko tai, ką daug metų mačiau per ekraną, pamatyti gyvai. Patikėkite, šis jausmas yra visiškai neaprašomas ir nenupasakojamas. Tai yra pasaka, fikcija, mokslas, fantastika, muzika, ramybė, menas, kova, gimimas, mirtis, kvėpavimas, kalba, momentas ir amžinybė. Vienas statiškas momentas amžinoje dinamikoje.
Kaip jūs jaučiatės šią žiemą, kai gamta visiškai nepasiūlė žiemos ir sniego? Džiaugiatės šiluma ir nestoru drabužių sluoksniu, ar prisimenate senus gerus laikus, baltą spalvą, užmušančią net depresyviausias mintis, ir kaltinate klimato kaitą? Aš pasilikčiau ties antruoju variantu, tik klimato kaitos temą atmesčiau. Nereikia jos atsisakyti, kaip ir bet kurios kitos aktualios ar neaktualios temos, bet tam tikruose kontekstuose reikia. Savo pastangų siekiant neprisidėti prie minėtų pokyčių atsisakyti taip pat nereikia, bet suprasti, jog jos nesugrąžins sniego iki kelių, reikia. Greitai bus taip, jog sniegą matysime tik kalnuose, ir tai reikės aukštėliau palypėti. Vieni džiaugsis, kiti liūdės. O mes šiandien irgi džiaugiamės ir liūdime. Bet daugiau džiaugiamės. Dangaus mėlynumo ledynu. Jo neišmatuojamumu, amžinybe, didybe ir jėga. Kalbamės su juo apie tai, jog jis šiandien yra vienas iš dar kelių ledynų pasaulyje kol kas sėkmingai atlaikančių klimato kaitą.
Mūsų GPS vis dar nukreiptas į pietų ašigalį – šiandien mes susitikome su Perito Moreno ledynu, gyvenančiu pietinėje Argentinos dalyje, Patagonijoje, besidriekiančiu 250 kvadratinių kilometrų. Šiandien mes žiūrime į trečią didžiausią gėlo vandens rezervą pasaulyje. Sunku valdyti emocijų prieštaringumą – jos tarsi plėšomos sukasi galvoje. Keliolikos tonų ažūrinio ledo luitai kas kelias minutes krenta į ledinį Archentino (Lago Argentino) ežerą. Jie skyla, krenta, ir žūsta. Tai įstabu, magiška. Tai taip pat nejauku ir liūdna. Turbūt kiekvienas čia atėjęs susiduria su kaltės jausmu. Mes stovime priešais ledyną, pragyvenusį keliolika mūsų protėvių kartų, žiūrime jam tiesiai į veidą, ir juntame lengvą, bet aštrų šaltį, keliaujantį su vėju mūsų veidų link. Girdime jo kvėpavimą – nenutrūkstamą ledo traškėjimą.
Perito Moreno nėra stabilus – jis eina. Juda kiekvieną minutę, kiekvieną valandą, jis niekada nemiega ir per dieną pasislenka į priekį apie 2 metrus. Nepaisant to, jog pasaulyje dauguma ledynų yra ant išnykimo ribos, šis milžinas kol kas su klimato kaita nesivaržo dėl vietos pasaulyje. Kiekvieną dieną pajudėdamas apie 2 metrus jis tuo pačiu ir atsinaujina – slenkantis žemyn nuo kalnų (ten ir susidarantis) ir padedamas gravitacijos, jis keliauja nenuilstamą kelionę ir kol kas, pasak mokslininkų, nežada sustoti. Kasdien jis atgauna beveik tolygų kiekį masės, kurią praranda.
Jei vykstate į Patagonijos regioną, Perito Moreno greičiausiai bus jūsų sąraše. Būdamas tik viena didžiulio Los Glaciares nacionalinio parko dalis, jis yra lengviausiai prieinamas ir tikrai įstabiausias. Vaizdas čia absoliučiai atima žadą – priešais save jūs matote amžinybę. Dar kartą pakartosiu – amžinybę, begalybę. Ten tolyje, kiek begali įžvelgti akys, niekas niekada nevaikščiojo, tai ledo šalis, kuri kasnakt miršta, ir kasryt atgimsta iš naujo. Atvykti čia nesudėtinga – vos daugiau nei vienos valandos kelionė autobusu iš El Kalafatės (El Calafate), alpinistų ir trekininkų numinto miestelio. Tada jums teks nusipirkti bilietą, galėsite pasivaišinti viskiu su ledu (žinoma, ledyno ledu, tikrasis Whiskey on the rocks!) arba šiltu gėrimu, ir kulniuosite ilgu ilgu taku palei visą ledyno burną. Takas modernus ir saugus, nors ir ilgas, laikas tikrai neprailgs stebint nežemišką mėlynumą ir Patagonijos gamtą.
Beje, aš vis dar dažnai girdžiu, jog ,,ledas atrodo mėlynas, nes tai dangaus atspindys”. Tai yra netiesa. Nors ir daug kas linkęs tai sieti su Relėjaus sklaida, ledynai nėra natūraliai balti, kaip kad paprastas ledo gabalas. Ledynai yra dangaus mėlynumo, bet ta spalva neateina iš dangaus. Mėlyna spalva atsiranda dėl sušalusio vandens tankio – ledyną nuolat padengia iškrintantis sniegas, sniego sluoksniai spaudžiasi ir tampa ledyno dalimi. Kai oro burbuliukai lede yra spaudžiami, kristalai didėja, ir dėl to materija atrodo mėlynos spalvos.
Jeigu per daug apie žmogaus įtaką gamtai nemąstote ir norite paišlaidauti, jūs galite netgi pasivaikščioti ant Perito Moreno. Tokią galimybę jums pasiūlys turizmo agentūros El Kalafatėje. Tai bus brangu, na, bet jei jau atvykote čia daugiau nei 14 000 kilometrų, tad gal to ir norėsite, o ir prie Argentinos tragiškos ekonominės situacijos pagerinimo prisidėsite. Beje, šiek tiek arčiau prie pačio ledyno galite priplaukti ir laiveliu, kuris taip pat bus neįtikėtinai brangus, nes argentiniečiai tokiais būdais bando išgelbėti savo mirštančią (nors iš tiesų jau mirusią) ekonomiką. Mes, deja, ledo žygiu pasigirti negalime – Patagonija šįkart man nebuvo itin draugiška, ir pusę jos prakeliavau su čiurnos įtvaru. Nors ir įveikiau Tores del Painę (Torres del Paine) bei Fitz Roy kalną, ledyno nebūčiau įveikusi. Bet ir nenorėjau vaikščioti ant pasaulio pabaigos. Arba pradžios. Man užteko to, ką daug metų mačiau per ekraną, pamatyti gyvai. Patikėkite, šis jausmas yra visiškai neaprašomas ir nenupasakojamas. Tai yra pasaka, fikcija, mokslas, fantastika, muzika, ramybė, menas, kova, gimimas, mirtis, kvėpavimas, kalba, momentas ir amžinybė. Vienas statiškas momentas amžinoje dinamikoje.
Kodėl ten vykti (o galbūt nevykti)?
- Tam, kad pamatytumėte mažąją Antarktidą.
- Tam, kad patirtumėte nesvarumo būseną ant žemės – begalybės jausmas svaigina labiau, nei aukštis kalnuose.
- Tam, kad pamatytumėte trečią pagal dydį pasaulio gėlo vandens rezervą.
- Tam, kad pasvarstytumėte, kokia stipri yra gamta, ir kokios menkos dažnai yra mūsų pastangos jai išsaugoti.
- Jog įsitikintumėte, jog ledas yra mėlynas.
Svarbu:
- Argentinoje visuomet turėkite grynųjų. Pastaruoju metu šalies ekonominė padėtis tampa vis mažiau stabili, dėl to pasiimti pinigų iš bankomato dažnai (ypač mažuose miesteliuose ir atokiuose regionuose) yra sunku. Patagonija ir visas pietinis šalies regionas yra būtent tokia vieta.
- Iš kitos pusės – turėkite grynųjų, bet būkite budrūs. Apiplėšimai šalyje dažni. Patagonijoje jie nėra tokie dažni, kaip šiaurinėje dalyje, bet jų pasitaiko.
- Šilti drabužiai ir kremas nuo saulės padarys jus laimingus šioje atšiaurioje pasaulio vietoje 🙂
- Pietinėje Argentinoje iš vietinių dažnai išgirsite, jog, net ir nesant labai šaltam orui, privalote dėvėti kepurę. Taip yra dėl ypač plono ozono sluoksnio šiame geografiniame regione. Klausykite jų, jie teisūs.
- Pasinaudokite galimybe pavalgyti restorane, iš kurio atsiveria nuostabi ledyno panorama. Jei nenorite išlaidauti arba jums per sunkus Argentinos maistas, pasiimkite užkandžių ir termosą su karštu gėrimu – tako viršutinėje dalyje galėsite prisėsti stiklinėje užuovėjoje ir pasistiprinti gėrėdamiesi tuo pačiu vaizdu. Tik iš daug arčiau 🙂
- Būkite atsargūs su tuo, kas lieka po užkandžiavimo – vėjai čia gana smarkūs, o žemyn nukritusių popierėlių ar plastiko gaminių tikriausiai niekada niekas nepajėgs surinkti.
- Takas yra pilnai pritaikytas neįgaliesiems.
Detalės
Klimatas: Perito Moreno yra Patagonijoje, pietinėje Žemės hemisferos dalyje. Vasarą temperatūra geriausiu atveju gali pakilti iki lengvo pliuso. Patagonijoje vyrauja stiprūs (dažnai ir labai stiprūs!) vėjai. Visus metus galimas sniegas arba lietus. Būtina kalnų apranga (kurią greičiausiai turėsite, nes keliausite pakopinėti į El Kalafatę bei El Čalteną) arba drabužiai, apsaugantys nuo žemos temperatūros, vėjo ir drėgmės.
Kuriam laikui keliauti? Vienos dienos kelionė.
Kur apsistoti? Pažiūrėti ledyno vykstama iš El Kalafatės (El Calafate) mietelio, kuriame ir apsistojama.
Biudžetas: aukštas.
Saugumo lygis: Jei pasirinksite vaikščiojimą ledu, turite būti visiškai fiziškai sveikas (pavyzdžiui, manęs su sutvarstyta koja niekas nebūtų į ekskursiją priėmęs). Tai reiškia, jog ši pramoga nėra visiškai saugi ir reikalauja šiokio tokio fizinio pasirengimo, turint omeny tai, jog kopsite gana stačiu ledo šlaitu (be abejo, specialūs batai jums bus duoti). El Kalafatė bei jos apylinkės yra palyginti saugios, nusikalstamumo rodiklių ten beveik nėra. Tačiau beveik nereiškia, jog jų apskritai nėra.
Kaip nuvykti? Perito Moreno ledyną lengva pasiekti autobusu iš El Kalafatės. Jei pirksite kelionę turistinėje agentūroje, transportas bus įskaičiuotas.
Kur toliau? Vasaros metu (gruodžio, sausio, vasario mėnesiais) Patagonija kupina stulbinančio grožio ir pramogų. Iš El Kalafatės (El Calafate) dauguma gamtos mylėtojų pasuka į El Čalteną (El Chaltén), iš kur galima kopti į Fitz Roy kalną – vieną nuostabiausių Patagonijos ir viso pasaulio viršūnių.
